bobvyris

bóbvyris sm. (1) 1. Yl menkas, bobiškas vyras: E, bobvyriai, arklių negali nuturėti rš. | Kas dirba bobos darbus, tas yr bóbvyris Skdv. 2. juok. vyriška moteris: Rėda – nenugalima bobvyris, pajėgianti bet kurį vokietį nugalėti dvikovoje Vaižg.